Domantas Razauskas - Lietaus kambarys
D
Man pasirodė, kad tu nubudai,
Bm7
Arba čia tiesiog pasidarė šilčiau.
Em7
Paklausei „Ar girdi, kaip dega laidai mano
G A
Viduje?“ Aš prisėdau arčiau,
D
Aš nežinojau, kaip kvėpuoti, dangus man
Bm7
Rodė ženklus, kurių nematau,
Em7
O tu sakai „Bandyk išgirsti, brangus,
G A
Šita širdis liepsnoja tik Tau.“
G
Atsitiko, kad mūsų buvo tik trys -
D
Tu, aš ir lietaus kambarys.
G
Aš negalėjau įžiūrėti raidžių,
D
Aš užsimerkiu ir atrodo girdžiu, kaip...
G
Kaip tyliai smilksta, kaip dega giliai,
D
Į viršų kyla šviesos spinduliai,
Em7
Nebelieka nei vakar, nei ryt,
A
Tu pakeli ranką – ir pradeda lyt.
D
Galėjo būti, kad išaušo diena,
Bm7
Laikrodis muše trečią nakties.
Em7
Mušė taip, kad ši išėjo viena ir aš
G A
Atsimerkiau vien nuo šios minties
D
Taip ir sėdėjom metus, o gal tris
Bm7
Tu, aš ir lietaus kambarys
Em7
Kaip žaislai, kurių nieks negirdės
G A
Degančiais laidais prie širdies
G
Skamba juokas giliai šuliny
D
Aš esu, o Tu gyveni
G
Mane nupūs vėjas rytų, jeigu
D
Sudegsiu anksčiau negu tu
G
Sakai nera pabaigų ir pradžių, ir aš
D
Tikiu tavim nors beveik negirdžiu, tai
Em7
Žiurėk į šviesą, į mane nežiūrėk
A
Sako jis išėjo ir tiek