Ieva Narkutė - Raudoni vakarai
Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gęsta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
kur raudoni vakarai....
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės is delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoni užlieti, mūsų pustuščiai namai.
Man atgulus, nesugrįžai...
kur raudoni vakarai....
Tuščio kelio, tuščias kryžius,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?