Pereiti į pagrindinį turinį

Marijonas Mikutavičius - Balintos sienos

                Am 
Ir kuo gi man tave pakeist
Dm                                  Am 
Tapetais su tavim, ar paliktais daiktais
               Am 
Ir ką gi man daryt su savo meile
                               Am 
Palaukti kol numirs, ar nužudyt visai
Am 
ar nužudyt visai..

  
Pasaulis, tas kurį tu palikai
                                
Tai balintos sienos, tai balintos sienos
  
Ir tu iškėlus galvą išėjai
                                
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
   
Aš vėl likau vienas
              Am 
Šį karta amžinai.

                Am 
Ir kaip gi man tave paleisti
       Dm                        Am 
Kai tikėjimas savim, paliko su tavim
                    Am 
Ir kaip gi galima tikėt, kad geras jausmas
                               Am 
sugrįš, kai gyveni, su negyva širdim
Am 
su negyva širdim

  
Pasaulis, tas kurį tu palikai
                                
Tai balintos sienos, tai balintos sienos
  
Ir tu iškėlus galvą išėjai
                                
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
   
Aš vėl likau vienas


Reikėjo šimto vakarų
         
Minčių nuvalkiotų kol supratau
           
kaip visad per vėlai...

       
kad aš tave myliu
     
kad tave myliu


Reikėjo tukstancio dienu
           
be tikslo praleistu
          Am 
kol pripratau
         
taves aš neturiu
    F#m 
jau nebeturiu

  
Pasaulis, tas kurį tu palikai
                                
Tai balintos sienos, tai balintos sienos
  
Ir tu iškėlus galvą išėjai
                                
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
   
Aš vėl likau vienas

  
Pasaulis, tas kurį tu palikai
                            
Išdegintos pievos, išdegintos pievos
  
Ir tu iškėlus galvą išėjai
                                
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
   
Aš vėl likau vienas

              Am 
Šį karta amžinai.