Marijonas Mikutavičius - Aš miręs
Fm
Kiek kartų dar aš nulėksiu nuo skardžio,
A#m C
Kol nustosiu nepaisyti kelio ženklų?
Fm
Kiek kart dar užnuodyto vandens atsigersiu,
A#m C
Kol delnus sumerksiu tenai, kur švaru?
Fm
Kiek kartų dar reiks man pirštus susipjaustyt,
A#m C
Kol peilį išmoksiu tiksliai įsmeigt?
Fm
Kiek kartų dar aš atsibusiu su moterim,
A#m C
Kol rytą pakilęs, paklausiu „kur kava“?
Ir nenorėsiu išeit...
A#m Fm
Bet nebetaiko ten, kur gerai, mano keliai
A#m Fm
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
A#m C Fm C#
Mmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
C
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tiki-tiki-tiki-tiki tiksi..
Fm D#
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
C# C
Mano veidas į žemę smenga gilyn
C# C Fm
Dar giliau ir aš jau miręs miręs...
Fm D#
Žolė suleis šaknis į akis
C# C
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
C# C
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
A#m G#
Dar ilgai nesiskirstys, po to, kai sutems
C# C
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
Fm Fm
Nes aš miręs... aš miręs
Fm
Kiek kartų dar priešus per pečius apkabinsiu,
A#m C
Kol draugui paliksiu nuo buto raktus?
Am
Kiek kartų dar aš mirtinai pasigersiu,
A#m C
Kol pareisiu neklysdamas atgal į namus?
A#m Fm
Bet nebetaiko ten, kur gerai - mano keliai
A#m Fm
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
A#m C Fm C#
Mmmmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
C
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi....
A#m Fm
Bet nebetaiko ten, kur gerai, mano keliai
A#m Fm
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
A#m C Fm C#
Mmm... Kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
C
kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tiki-tiki-tiki-tiki tiksi..
Fm D#
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn
C# C
Mano veidas į žemę smenga gilyn
C# C Fm
Dar giliau ir aš jau miręs miręs...
Fm D#
Žolė suleis šaknis į akis
C# C
Lauko akmuo ant krūtinės nukris
C# C
Prie lauko akmens žmonės ugnį kūrens
A#m G#
Dar ilgai nesiskirstys, po to, kai sutems
C# C
Kaip gaila, kaip gaila, kad manęs ten nėra
Fm Fm
Nes aš miręs... aš miręs