Vaidas Baumila - Mergaitė

G#m                   F#                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
D#m7                 E 
Kol lietus plaukus lygina.
G#m                 F#   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
D#m7            E 
Apie laimę prisimena.

G#m                     F#   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
D#m7                   E 
Ko akys dailios nedžiugina?
G#m                       F#   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
D#m7                 E 
Nes būna – meilė pasibaigia…

G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

G#m                        F#            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
D#m7            E 
Lūpos laime nebekalba.
G#m                     F#            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
D#m7              E 
Kojos veda į prarają.

G#m                     F# 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
D#m7                E 
Dar daug dalykų neatrastų.
G#m                     F#            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
D#m7                  E 
Nes laukti ryto jau per sunku…

G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

G#m                     F#   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
D#m7                   E 
Ko akys dailios nedžiugina?
G#m                       F#   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
D#m7                 E 
Nes būna – meilė pasibaigia…

G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
G#m   F#   D#m7  E 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?