Vaidas Baumila - Mergaitė

F#m                   E                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
C#m7                 D 
Kol lietus plaukus lygina.
F#m                 E   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
C#m7            D 
Apie laimę prisimena.

F#m                     E   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
C#m7                   D 
Ko akys dailios nedžiugina?
F#m                       E   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
C#m7                 D 
Nes būna – meilė pasibaigia…

F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

F#m                        E            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
C#m7            D 
Lūpos laime nebekalba.
F#m                     E            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
C#m7              D 
Kojos veda į prarają.

F#m                     E 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
C#m7                D 
Dar daug dalykų neatrastų.
F#m                     E            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
C#m7                  D 
Nes laukti ryto jau per sunku…

F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

F#m                     E   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
C#m7                   D 
Ko akys dailios nedžiugina?
F#m                       E   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
C#m7                 D 
Nes būna – meilė pasibaigia…

F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
F#m   E   C#m7  D 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?