Vaidas Baumila - Mergaitė

Em                   D                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
Bm7                 C 
Kol lietus plaukus lygina.
Em                 D   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
Bm7            C 
Apie laimę prisimena.

Em                     D   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
Bm7                   C 
Ko akys dailios nedžiugina?
Em                       D   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
Bm7                 C 
Nes būna – meilė pasibaigia…

Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Em                        D            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
Bm7            C 
Lūpos laime nebekalba.
Em                     D            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
Bm7              C 
Kojos veda į prarają.

Em                     D 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
Bm7                C 
Dar daug dalykų neatrastų.
Em                     D            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
Bm7                  C 
Nes laukti ryto jau per sunku…

Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Em                     D   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
Bm7                   C 
Ko akys dailios nedžiugina?
Em                       D   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
Bm7                 C 
Nes būna – meilė pasibaigia…

Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Em   D   Bm7  C 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?