Vaidas Baumila - Mergaitė

Bm                   A                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
F#m7                 G 
Kol lietus plaukus lygina.
Bm                 A   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
F#m7            G 
Apie laimę prisimena.

Bm                     A   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
F#m7                   G 
Ko akys dailios nedžiugina?
Bm                       A   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
F#m7                 G 
Nes būna – meilė pasibaigia…

Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Bm                        A            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
F#m7            G 
Lūpos laime nebekalba.
Bm                     A            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
F#m7              G 
Kojos veda į prarają.

Bm                     A 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
F#m7                G 
Dar daug dalykų neatrastų.
Bm                     A            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
F#m7                  G 
Nes laukti ryto jau per sunku…

Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

Bm                     A   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
F#m7                   G 
Ko akys dailios nedžiugina?
Bm                       A   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
F#m7                 G 
Nes būna – meilė pasibaigia…

Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm   A   F#m7  G 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?