Pereiti į pagrindinį turinį

Vaidas Baumila - Mergaitė

D#m                   C#                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
A#m7                
Kol lietus plaukus lygina.
D#m                 C#   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
A#m7           
Apie laimę prisimena.

D#m                     C#   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
A#m7                  
Ko akys dailios nedžiugina?
D#m                       C#   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
A#m7                
Nes būna – meilė pasibaigia…

D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

D#m                        C#            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
A#m7           
Lūpos laime nebekalba.
D#m                     C#            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
A#m7             
Kojos veda į prarają.

D#m                     C# 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
A#m7               
Dar daug dalykų neatrastų.
D#m                     C#            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
A#m7                 
Nes laukti ryto jau per sunku…

D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

D#m                     C#   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
A#m7                  
Ko akys dailios nedžiugina?
D#m                       C#   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
A#m7                
Nes būna – meilė pasibaigia…

D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
D#m   C#   A#m7 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?