Pereiti į pagrindinį turinį

Gytis Paškevičius - Mano kraštas

                             
Šitą žemę man likimas dovanojo
                               
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
       Em                             
Ji klevais raudonais rudeny liepsnoja
                             
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris

Man jos grožio kiek yra tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ja visos negandos aplenkia
Mano žeme man - vieninteliai namai

                       
Vien tik ji yra prasme tikroji
                       
Nepakeis jos niekas niekada
                       Em 
Jai vienai tu viska paaukoji
                     
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga

Em                       
Jei tavęs nėra į ką man atsiremti?
Em                       
Kaip surasti ryto saule languose?
Em                               
Į kuria pasaulio puse reikia zengti?
                                   
Kaip išsaugot tavo vardą? tavo vardą vaikuose...

(Posmo akordais)
Tavo skausmo niekada aš nepamiršiu,
Bet žinau, kaip greitai medžiai vėl žydės
Kada nors ir pats į medį aš pavirsiu
Mano žemė, kai mane namo pakvies.